Pagrindinis / Patarimai ir įžvalgos / Kas išduoda, kad tekstą parašė dirbtinis intelektas ir kodėl tai yra blogai
Dirbtinis intelektas (DI) rašo sparčiai, daug ir kartais visai neblogai. Bet ar visada galime juo pasitikėti? Ypač kai kalba eina apie SEO tekstus, kur, norint turėti aukštą reitingą paieškos sistemose, svarbu ne tik gražiai skambėti, bet ir pateikti tikslią, naujausią informaciją. Pakalbėkime apie ženklus, kurie išduoda, kad turinys buvo sukurtas automatizuotai, taip pat – ką daryti, kad DI būtų naudingas įrankis, o ne rizikos šaltinis.
Požymiai, kad tekstas buvo sukurtas dirbtinio intelekto pagalba
Netaisyklingi skyrybos ženklai
Dirbtinis intelektas dažnai naudoja skyrybos ženklus pagal kitų kalbų taisykles. Pavyzdžiui, vietoje lietuviško brūkšnio (-) dažnai atsiranda ilgasis angliškas „dash“ (—), netinkamai taikomos kabutės arba sakiniai išskiriami nereikalingais skyrybos ženklais. Tokie ženklai ypač dažni, kai tekstas pirmiausia kuriamas anglų kalba, o vėliau automatiškai verčiamas į lietuvių kalbą.
Perteklinis raktažodžių naudojimas (angl. keyword stuffing)
Vienas iš senų ir šiandien jau nebeveiksmingų SEO metodų – dažnas raktažodžio kartojimas – vis dar pasitaiko DI generuotuose tekstuose. Jei raktinis žodis kartojasi pernelyg dažnai, net natūraliai skambančiuose sakiniuose, tai gali ne tik atbaidyti skaitytoją, bet ir būti neigiamai įvertinta paieškos algoritmų.
Nenatūrali ar verstinė kalba
Dirbtinis intelektas dažnai konstruoja sakinius remdamasis statistiniais modeliais, kurie apdoroja milijonus tekstų daugiausia anglų kalba. Tai vadinama natūralios kalbos apdorojimu (angl. natural language processing, NLP). Nors NLP technologijos nuolat tobulėja, jos vis dar linkusios perkelti kitų kalbų struktūras į lietuvių kalbą, o tai lemia keistai skambančius sakinius, neįprastus žodžių junginius ar stilistiškai netinkamą toną.
Pavyzdžiui, vietoj „nuotraukų redagavimas“ gali atsirasti „fotografinių vaizdų tobulinimas“, kas skamba dirbtinai ir neatitinka realios vartosenos. O tai svarbu norint užmegzti ryšį su skaitytoju ir užtikrinti, kad tekstas bus suprastas intuityviai.
Pasikartojančios mintys
Dirbtinis intelektas generuoja tekstą prognozuodamas tikėtiniausią žodžių seką pagal pavyzdžius, kuriais buvo apmokytas. Jei užklausa (angl. prompt) nepakankamai tiksli, modelis dažnai „užsisuka“ aplink tą pačią mintį, kartodamas ją skirtingais žodžiais. Tai ypač išryškėja ilgesniuose tekstuose, kur dirbtinio intelekto programos, stokodamas turinio planavimo gebėjimų, gali tris kartus iš eilės pateikti tą pačią idėją, tik kiek kitaip suformuluotą. Skirtingai nei žmogus, DI neturi intuityvaus supratimo, kada idėja jau išsemta, todėl tekstas gali tapti nenuoseklus ir varginantis skaityti.
Faktinės klaidos ir pasenusi informacija
Dirbtinis intelektas neturi gebėjimo kritiškai vertinti šaltinių patikimumo, todėl tekstuose gali atsirasti klaidų ir iškraipytų faktų. Tai ypač aktualu jautriose srityse, pavyzdžiui, teisės, medicinos ar politikos temomis, kur net nedidelis netikslumas gali turėti reputacinių pasekmių. DI modeliai generuodami turinį nevertina informacijos konteksto ar aktualumo, todėl gali pateikti netikslias, pasenusias ar jau nebegaliojančias žinias. Pavyzdžiui, gali būti rašoma, kad asbestas vis dar plačiai naudojama medžiaga, nors ji jau seniai uždrausta daugelyje šalių.
Prie to prisideda ir tai, kad daugelis DI modelių veikia su riboto laikotarpio duomenų baze. Jei naudojama nemokama ar apribota versija, informacija gali būti atnaujinta tik iki tam tikros datos (pvz., prieš metus ar dar seniau). Dėl to tekstuose gali trūkti naujausių detalių apie įstatymų pakeitimus, technologijų naujienas ar produktų atnaujinimus. Tokie neatitikimai kenkia ne tik pačiam tekstui ar jo SEO vertei, bet ir gali sumenkinti skaitytojo pasitikėjimą prekės ženklu ar svetaine.
Kodėl negalima aklai pasitikėti dirbtiniu intelektu?
Dirbtinis intelektas kuria tekstus remdamasis ankstesniais duomenimis ir statistiniu tikėtinumų modeliu. Jis nesupranta prasmės taip, kaip ją suvokia žmogus – jis prognozuoja, koks žodis „turėtų“ eiti toliau, bet nežino, ar tas žodis tikrai tinka kontekste, ar jis tiksliai atitinka faktus.
Tai reiškia, kad net labai profesionaliai atrodantis tekstas gali būti klaidinantis, neatitikti realybės arba būti bevertis informacijos prasme. Toks turinys ypač pavojingas verslams, kurie kuria pasitikėjimu grįstą ryšį su auditorija – net viena klaidinga frazė gali turėti neigiamų padarinių.
SEO prasme, paieškos sistemos vis geriau geba atpažinti automatiškai generuotą turinį be pridėtinės vertės. Jei tekstas neatsako į realius klausimus arba perteikia bendrą, paviršutinišką informaciją, jis gali būti priskirtas žemos kokybės turiniui. Tokie tekstai reitinguojami prasčiau, o svetainė gali netekti autoriteto ir lankytojų pasitikėjimo.
Be to, algoritmai remiasi E-E-A-T kriterijais (patirtis, ekspertizė, autoritetas, patikimumas). Jei tekstas neatitinka šių principų – pavyzdžiui, pateikia faktines klaidas arba neturi aiškiai nurodyto autoriaus – jis vertinamas neigiamai. Tai ypač aktualu temoms, kur svarbi specializuota informacija (medicina, finansai, teisė ir pan.).
Kaip gauti kokybišką rezultatą iš dirbtinio intelekto?
Dirbtinis intelektas nėra rašytojas, turintis viziją - jis greičiau kaip labai išsilavinęs, bet ne visada kontekstą suprantantis asistentas. Todėl norint gauti gerą rezultatą, svarbu ne tik „paprašyti parašyti tekstą“, bet ir žinoti, kaip tai padaryti efektyviai, taisyti, tikrinti faktinę informaciją, ir pačiam būti tikruoju turinio kūrėju.
1. Pradėkite nuo tikslios užklausos
Svarbiausia proceso dalis nuo kurios viskas prasideda - užklausa (angl. prompt). Nenurodžius, kas tai per tekstas, kam jis skirtas ir kokiu tonu turi būti parašytas, DI remsis „vidurkiu“ iš visko, ką žino. Todėl verta aiškiai nurodyti kalbą, tikslinę auditoriją, emociją, stilistiką (pvz., rimtas, šmaikštus, patariantis, ekspertinis) ir net struktūrą. Kuo aiškiau nubrėžta kryptis, tuo tikslesnį rezultatą gausite.
2. Peržiūrėkite, redaguokite ir tikrinkite faktus
Gautas tekstas neturėtų būti publikuojamas tiesiog nukopijuojant. Net jei jis atrodo rišlus ir sklandus, būtina jį peržiūrėti: pašalinti pasikartojimus, sušvelninti dirbtinę kalbą, patikrinti, ar pateikta informacija nėra pasenusi, netiksli. Ypač svarbu įvertinti faktus, patikrinti patikimus šaltinius arba gauti ekspertinę nuomonę, jei rašoma apie sudėtingesnes temas.
3. Nepabijokite perrašyti
Kartais taisyti kiekvieną sakinį užtrunka ilgiau nei tiesiog perrašyti pastraipą sava kalba. DI gali puikiai sugeneruoti pagrindinę mintį, bet jos išdėstymas gali būti nenatūralus. Tokiais atvejais verta naudoti DI tik kaip juodraštį, o galutinį variantą formuoti pačiam.
4. Reguliariai atnaujinkite turinį
Ypač jei tai tekstas, kuris apima aktualias temas, teisės aktus, prekių naujienas ar paslaugas. Net ir kokybiškai parašytas tekstas po metų gali būti jau pasenęs, o tai kenkia ne tik paieškos rezultatams, bet ir jūsų prekės ženklo patikimumui.
5. DI – įrankis, bet ne rašytojas
Dirbtinis intelektas gali būti pagalbininkas, kuris padeda sugeneruoti idėjas, pasiūlo struktūrą. Tačiau kūrimas, turinio atsakomybė ir kalbos subtilybės turėtų likti žmogaus rankose. Būtent žmogus jaučia kontekstą, auditoriją ir tikrąją komunikacijos vertę – o DI tik padeda tai įgyvendinti greičiau ir gali palengvinti planuojant.
Kada dirbtinis intelektas yra naudingas kuriant turinį?
Nors šiame įraše daug dėmesio skyrėme DI turinio trūkumams, svarbu suprasti, kad dirbtinis intelektas nėra priešas, o jo naudingumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip jis naudojamas. Tinkamai pritaikytas, jis gali būti puikus pagalbininkas turinio kūrėjams, SEO specialistams ar rinkodaros komandoms.
Pirmiausia, DI padeda įveikti vadinamąją „tuščio lapo“ problemą. Kai reikia sugalvoti struktūrą, pradėti rašyti ar sugeneruoti idėjų, jis leidžia greitai susidėlioti pradines gaires ir išjudinti kūrybinį procesą. Tai ypač naudinga kuriant didelės apimties projektus, kai reikia kelių dešimčių ar šimtų tekstų. Dirbtinį intelektą reikėtų naudoti pamatams sugeneruoti, o žmogus turėtų pasirūpinti redagavimu ir pritaikymu konkrečiai auditorijai.
Be to, dirbtinio intelekto technologijos efektyviai apdoroja informaciją, pavyzdžiui, iš daugybės šaltinių sudėlioja santraukas ar pateikia galimus temos išplėtojimus. Tai leidžia sutaupyti laiko renkant duomenis, nors vis tiek būtina kritiškai vertinti šaltinius ir papildomai tikrinti faktus.
Galiausiai, DI puikiai tinka tekstų versijoms palyginti ar A/B testams atlikti – galima greitai sugeneruoti kelis antraščių, meta aprašymų ar net viso įrašo pradžios variantus, o tada pasirinkti tą, kuris geriausiai atitinka keliamus tikslus.
Svarbiausia prisiminti - dirbtinis intelektas neturėtų būti galutinis turinio šaltinis. Tai pagalbinė priemonė, kuri palengvina darbą, bet neperima atsakomybės. Geriausias rezultatas gimsta tada, kai DI ir žmogaus kompetencija veikia kartu - vienas generuoja, kitas vertina, tobulina ir kuria ryšį su skaitytoju.
Kaip manote, ar šio teksto sukūrimui buvo naudojama dirbtinio intelekto pagalba? Jei taip, kas tai išduoda? :)
Dirbtinis intelektas (angl. artificial intelligence; sutrumpintai AI) - tai kompiuterinių sistemų gebėjimas vykdyti užduotis, kurios paprastai reikalauja žmogaus intelekto, naudojant sudėtingus algoritmus, mašininį mokymąsi ir duomenų analizę. DI leidžia mašinoms mokytis iš patirties, atpažinti vaizdus, suprasti natūralią kalbą, priimti sprendimus ir automatizuoti sudėtingus procesus. Dirbtinis intelektas yra svarbus technologijų vystymuisi ir yra naudojamas įvairiose srityse: automatizuotas klientų aptarnavimas (chatbot’ai), medicinos diagnostika, savarankiškos transporto priemonės, gamybos procesų optimizavimas, finansinių duomenų analizė, kūrybiškumo skatinimas (pvz., turinio generavimas, dizainas), verslo procesų efektyvumo didinimas ir kt.
